Kai kuriems iš jų nugalėti pakanka tik asmeninių pastangų, tačiau yra tų, kurie gali būti kontroliuojami tik medicinėmis priemonėmis. DBS atitinkamai sumažėjo 6,5 mm Hg ir 5,2 mm Hg.
Hipertenzija: ką turime žinoti?
Arterinė hipertenzija būna pirminė ir antrinė. Antrinė hipertenzija — tai kitų sveikatos sutrikimų ir būklių sukelta komplikacija. Pirminė arterinė hipertenzija — įvairių veiksnių organizmui pasekmė, tačiau nėra sukelta kitų ligų ir būklių.
Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes.
Dažniausiai diagnozuojama pirminė hipertenzija. Ar skirtingiems žmonėms normalus kraujo spaudimas gali būti skirtingas? Gali, nes visi esame skirtingi.
Tačiau jis vis tiek neturėtų viršyti aukščiau minėtų normų. Patologiniai pokyčiai širdyje ir kraujagyslėse jau vystosi, tik žmogus to dar nejaučia.
Pirminės arterinės hipertenzijos profilaktika
Deja, simptomus pajutus, liga dažniausiai jau būna smarkiai įsibėgėjusi. Ar arterine hipertenzija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus? Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra genai 30—60 proc. Framinghamo tyrimo duomenimis, 90 proc. Iš tiesų, hipertenzijos problema vyresniame amžiuje labai svarbi. Vyresnių žmonių hipertenzijai būdinga, kad didėja sistolinis viršutinis ir pulsinis skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio apatinio kraujo spaudimas, o diastolinis spaudimas didėja lėčiau arba visiškai nedidėja.
Amžius yra svarbus rizikos veiksnys, kurio koreguoti negalime. Tačiau veiksmingai galime koreguoti kitus hipertenzijos rizikos veiksnius — fizinį aktyvumą, svorį ir mitybą, žalingus įpročius. Antrinė hipertenzija siejama su konkrečiomis priežastimis — endokrininės sistemos, inkstų ar kitomis ligomis ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, steroidinių hormonų, vartojimu.
Hipertenzija
Su kai kuriais rizikos veiksniais galima kovoti I. Garuckienės teigimu, rizikos veiksniai, didinantys hipertenzijos išsivystymo tikimybę, skirstomi į dvi grupes — įgytus, kuriuos galima kontroliuoti, ir įgimtus, kurie nuo žmogaus veiksmų nepriklauso. Valdyti galima rūkymą, padidėjusį lipidų riebalų kiekį kraujyje, cukrinį diabetą, sutrikusią gliukozės apykaitą, riebalais ir cholesteroliu gausią mitybą.
Kontroliuoti galima ir nutukimą, nustatytą pagal kūno masės indeksą KMI ir centrinį nutukimą, nustatytą pagal juosmens apimtį, mažą fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, depresiją ir socialinę izoliaciją.
Kai kuriems iš jų nugalėti pakanka tik asmeninių pastangų, tačiau yra tų, kurie gali būti kontroliuojami tik medicinėmis priemonėmis. Tempimo pratimai © Shutterstock Pasak I. Garuckienės, įgimti rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti ar modifikuoti yra amžius vyrai — sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų ir vyriška lytis.
Hipertenzija kasmet visame pasaulyje nusineša 10,8 mln. Padidintas kraujo spaudimas kasmet visame pasaulyje nusineša 10,8 mln. Čia arterine hipertenzija serga kas 4 gyventojas.
Jeigu pirmos eilės giminaičius — tėvus, brolius, seseris — ištiko staigios mirtys taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų ar anksti pasireiškė tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip infarktas ar insultas — hipertenzijos rizika taip pat padidėja dėl genetinio polinkio.
Padidėjusį kraujo spaudimą gali lemti ir jau pacientui diagnozuotos aterosklerozinės kilmės širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas, psichikos sveikatos sutrikimai.
Tokiu atveju būtina įvertinti bendrąją pacientui gresiančią riziką susirgti hipertenzija, nes visi veiksniai gali būti tarpusavyje susiję ir stiprinti vienas kito poveikį. Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Anot vaistininkės, net jeigu šiuo metu jaučiatės gerai, reikėtų reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir sekti šio biologinio rodiklio reikšmes. Kraujo spaudimas © Shutterstock Įvertinkite savo turimus įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, galinčius sukelti padidėjusį kraujo spaudimą, reguliariai matuokite šio biologinio rodiklio reikšmes ir kreipkitės į gydytoją nelaukdami, kol pasireikš simptomai.
Tik tokiu būdu galėsite kontroliuoti ligą ar sustabdyti jos progresavimą ir apsisaugoti nuo galinčių kilti komplikacijų.
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Arterinės hipertenzijos prevencija Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2—4 kartus per metus.
Sveika gyvensena Ką turėtume žinoti apie arterinę hipertenziją? Arterinė hipertenzija — liga, apie kurią tikrai visi esame girdėję.
Todėl būtina šviesti gyventojus, motyvuoti matuotis arterinį kraujo spaudimą ir mokyti įvertinti asmeninius matavimo duomenis. Taip pat, matuojant kraujospūdį namuose, būtina tai daryti taisyklingai: vilkėkite drabužius laisvomis rankovėmis, kad, uždėjus manžetę, žąsto papildomai neveržtų rūbai; naudokite tinkamo dydžio manžetę; AKS matuokite sėdėdami, po 5 min. Pusvalandį iki matavimo nerūkykite, nevartokite kofeino, nevartokite vaistų, kurių sudėtyje yra adrenergiškai veikiančių medžiagų, pavyzdžiui, fenilefrino ar pseudoefedrino šių medžiagų gali būti lašuose akims ar nosiai ; kraujospūdžio matavimo aparato manžetę dėkite širdies lygyje.