Focus on a healthy diet and keep well hydrated according the guidance of your treating physician. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę — m. Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą.
Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika [7, 11, 12, 13].
Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.
Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc.
Arterinė hipertenzija
Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12]. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt.
Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3]. Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m.
Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc. Gydymas Hipertenzijos paūmėjimo gydymas turėtų vykti kardiologinės ligoninės sąlygomis, kai yra galimybė nuolat kontroliuoti kraujospūdžio lygį.
Aukštas kraujo spaudimas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Hipertenzija: simptomai ir gydymas Be to, jei reikia, gydytojas gali pakeisti paciento gydymo planą ir paskirti veiksmingesnius vaistus kiekvienu konkrečiu klinikiniu atveju. Ligos gydymas prasideda skiriant specialią mitybą, kuri griežtai riboja druską, riebalus ir keptus maisto produktus, taip pat šalutinius produktus, rūkytą mėsą, miltų produktus.
Mitybos hipertenzija siekiama pagerinti bendrą būklę, užkirsti kelią edemos vystymuisi, svorio normalizavimui ir pan.
Aukštas kraujo spaudimas tapo tokia dažna problema, kad daugelis nebesusimąsto apie jo padarinius sveikatai.
Jei gyvenimo būdo pasikeitimas nesukėlė ilgalaikio teigiamo poveikio, gydytojas nurodo vaistus, kurie mažina kraujospūdį. Pacientas atrenkamas vienu ar daugiau vaistų, kurie turi įtakos įvairiems ligos simptomams. Remiantis naujomis Europos rekomendacijomis, hipertenzijos gydymas turi būti visapusiškas, jame turi būti daug vaistų, kuriais siekiama sumažinti kraujospūdį ir pašalinti riziką, kad liga taps piktybine jos eigos versija arba patologinės būklės komplikacijų vystymuisi.
Tarp dažniausiai naudojamų hipertenzijos vaistų grupių turėtų būti pabrėžta: alfa blokatoriai guanfacinas ; AKF inhibitoriai Enap, Enalaprilis, Captopril ; beta blokatoriai Metaprolol, Bisoprolol, Concor ; kalcio kanalų blokatoriai verapamilis ; diuretikai Lasix, Furosemide, Veroshpiron. Gydytojas skiria ypatingą dėmesį diuretikų paskyrimui. Štai kodėl tokių vaistų vartojimas turėtų būti derinamas su kalio narkotikų vartojimu kontroliuojant biocheminę kraujo sudėtį.
Be to, diuretikai ne tik sumažina spaudimą, bet ir pašalina audinių patinimą dėl per didelio natrio kiekio pašalinimo. Dažnai arterinė hipertenzija yra besimptomė ir todėl dar vadinama tyliąja žudike.
Verta paskaityti Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, todėl dažnai lieka nepastebėtas, tačiau ilgainiui, negydant, išauga rizika susirgti insultu, išemine širdies liga, širdies ar inkstų nepakankamumu. Hipertonikai, kurių širdies ir smegenų kraujagyslės dar nėra pažeistos, dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir dažnai iki 50 procentų nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs.
Depresija ir ekstremalūs kraujospūdžio pakilimai didina pavojingų kraujagyslinių komplikacijų riziką Depresijos simptomai ir ekstremalūs kraujospūdžio pakilimai rodo didelę pavojingų kraujagyslinių komplikacijų riziką pacientams, sergantiems širdies liga, cukriniu diabetu ar insultu. Apie tai m.
Europos kardiologų draugijos EKD kongrese, remdamasis naujausio tyrimo rezultatais, pranešė dr.
Hipertenzijos simptomai
Bhautesh Jani, Glazgovo Jungtinė Karalystė universiteto Sveikatos ir gerovės instituto mokslo bendradarbis. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 35 tūkst. Sergant vidutinio sunkumo hipertenzija nusiskundimus lemia vyraujantis kraujagyslių pažeidimas.
Jeigu nemedikamentinėmis priemonėmis sureguliuoti kraujo spaudimo nepavyksta, rekomenduojama vartoti vaistų. Būtų nuostabu, jeigu būtų sukurtas toks vaistas nuo hipertenzijos, kuris būtų labai veiksmingas ir užtikrintų 24 val. Taip pat kad tai būtų vaistas, kuris nekeltų šalutinių poveikių, būtų gerai toleruojamas. Deja, tokio medikamento dar nėra, todėl kiekvienu atveju skirdami gydymą, medikai parenka konkrečiam ligoniui tinkamiausius vaistus ir jų derinius.
Arterinė hipertenzija: kaip atpažinti šios būklės požymius
Naujienos Arterinė hipertenzija: kas tai? Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas. Ir net tuo atveju, jei žmogus jaučiasi puikiai, vertėtų bent kartais pasimatuoti kraujospūdį, o pastebėjus pokyčius, kreiptis į gydytoją.