Tai yra būtina maistinė medžiaga, reikalinga organizmui skydliaukės hormonų metabolizmą reprodukcijai ir apsaugai nuo oksidacinės žalos Dauguma suaugusiųjų kasdien turi sunaudoti 55 mikrogramus seleno, kad būtų užtikrinta optimali sveikata. Visų pirma, tyrimuose buvo išnagrinėti poveikio padariniai niacino papildymas dėl širdies sveikatos rezultatų.
Kitos siejamos su vegetarizmu praktikos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Frugivorai — valgo vaisiusriešutussėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui. Makrobiotikai — jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos ; ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį.
Geriausi širdies sveikatos papildai
Žaliavalgiai [11] — valgo termiškai neapdorotą maistą: daržovesvaisius, riešutus, sėklas. Fryganai teigia, kad visos prekės nebūtinai gyvūninės kilmėspagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijostodėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigyjimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose — tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija.
Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus — tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.
Krevečių ir širdies sveikata
Peskovegetarai — lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį. Polovegetarai — lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną. Motyvacija ir privalumai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Žmonės pirmojo etapo antrojo laipsnio hipertenzija vegetarais dėl įvairių priežasčių.
Tam gali turėti įtakos vietinė religija ir kultūra. Žmogus gali tapti vegetaru ir dėl etinių sumetimų, nepateisinant, pvz. Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka dėl sveikatos priežasčių. Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų [4] [5] [6]cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą.
Arteriniam spaudimui įtaką daro širdies raumens jėga ir kraujagyslių tonusas, taip pat daug kitų veiksnių, pavyzdžiui, vandens ir druskos pusiausvyra kraujyje, inkstų ir nervų sistemos būklė. Arterinis spaudimas keičiasi pagal organizmo poreikius. Žemiausias jis būna naktį, aukščiausias — susijaudinus arba fizinio krūvio metu. Ilgai išliekantis padidėjęs arterinis spaudimas gali sukelti rimtų gyvybiškai svarbių organų sutrikimų, tarp jų inkstų, smegenų ir širdies.
Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki krevetės ir širdies sveikata metų ilgiau už mėsėdžius [7].
10 svarbiausių maisto medžiagų, kurių jums trūksta. Kaip tai veikia sveikatą? - sliekasbevardis.lt
Ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę gali lemti ir kiti faktoriai, aukštesnė socialinė — ekonominė padėtis arba retesni žalingi įpročiai. Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų.
- Žuvis, jūros gėrybės ir jų nauda sveikatai | sliekasbevardis.lt
- Na, čia yra laukiamos naujienos jūros gėrybių mėgėjams.
Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų — nitrozaminų Ekurie paskatina vėžįnetgi naturalioje raudonoje mėsoje atsiranda kenksmingų medžiagų, ją kepant per ilgai ant atviros ugnies. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Nors augaluose pasitaiko pesticidų, jų turimi vitaminai ir kitos medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu.
Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių [17] [18] savybių. Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai.
Krevetės mitybos faktai: kalorijos ir nauda sveikatai
Mėsos gamybai reikia daugiau žemės [19]vandens [20] ir energijos [21] [22]nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Augalinai baltymai yra daug pigesni.
Iš vieno hektaro žemės galima gauti kg jautienos arba kg krevetės ir širdies sveikata pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti pupelių reikėtų tik litrų vandens.
Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia litrų vandens. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės. Vegetarizmas gali būti naudojamas kovoti su miškingumo bei biologinės įvairovės mažėjimu.
5 svarbiausi veiksniai, padedantys reguliuoti kraujospūdį
Organizmas yra prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą, bet yra teigiančiųjų, kad žmogui yra labiau būdinga būti vegetaru. Vienas pagrindinių šių teorijų argumentų yra tas, kad žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų.
Įtaka sveikatai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškiems kairėje ir nevegetariškiems produktams žymėti Pilnavertė vegetariška mityba yra tinkama visiems žmonėms visose gyvenimo situacijose, ji tinka ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius moterims, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.
Nors vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatą, neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų.
Apribojus mėsos bei pieno produktų naudojimą ir neužtikrinus adekvačių augalinių produktų vartojimą gali susidaryti maistinių medžiagų trūkumas. Baltymai ir tinkamas jų kiekis yra sveikos mitybos pagrindas. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų kilogramui svorio.
Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną.
